nušalti

nušálti, nušą̃la (nùšala, -sta KŽ, nušal̃na, nušą̃lsta), nušãlo (nùšalė) K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ; SD¹189, Sut, L 1. intr. būti perimtam šalčio, peršalti, sušalti: Kol nuvažiuosi dvidešimti kilometrų, i nušálsi Sd. Žinai, vaikas a nūšal̃na, a kas, i serga Stl. Dėl to speigo juk jau nenušálsma apsirėdžiusios Trk. Kai pagelas, galima nušált PnmA. Naktim nušąlsti Msn. Visa ką dirbdavai, labai nušáldavai, nušildavai, nusibūdavai Mšk. Nušáldavo dažnai, vis mat girtas nuolat drybsodavo, dabar serga [kojomis] Slm. Nùšalė, sustingo i mirė Grdž. Ka nušalnì, reik liepos žiedus gerti K. Nušãlus gera šiltos bulbelės BM440(Kp). Parvažiav[o] visas nušãlęs, nusnigtas Tvr. Rankos į ledelį nušalusios LKGII620(Šts). Kartais ir ištisas naktis dirba ir nušą̃la DP379. Nušalęs ... ugniesp priėjęs sušils DP250. | prk.: Kap atsistoji prieš kunigelį, tai ir nušalì [iš baimės] visas Tvr. ║ negyvai sušalti: Nūšalo judošius įtraukęs (įgėręs) Sg. Iškrito iš vežimo žiemos laike, nùšalė Krž. ^ Terp Jono i Mikolo veršis nušãlo (juokiamasi, kai kam vasarą šalta) Dov. 2. tr. N, K nusišaldyti, atsišaldyti: Aš kojas nušąlù, tai pirmas kosulys Erž. Aš nušalaũ kojas – nesveikas Ker. I kiek nušáldavai kojas, braškėdavo kojos – i sveiki buvom, drūti PnmŽ. Teip nùšaliau rankas, bėgu šildyties Skdv. Pradėjo dančiai visi gelt, nė kur dėtis, mat nušalaũ kojas Skrb. Eik į gryčią, ko stovi plika, a nenušálsi pauodegio?! Kair. Sako, kad kai ji nugarą nušalañt, tai jai čia va kuprą skaudą Lkč. Šalta rasa, o aš basa, nušálsiu kojas (d.) Klvr. O aš nušalaũ kojas rankeles, užkrito rasa už vainikėlio JD518. Atdaryki dureles, ba nušalaũ kojeles DrskD137. ║ [i]nušaldyti: Nušãlo šalna kojas rankeles, užkrito rasa už vainikelio JV937. ^ Balandžio delčio[je] treigio jaučio ragus nū̃šala (ir pavasarį būna didelių šalčių) Lkv. 3. intr. nuo šalčio apmirti, pasidaryti šalčio pažeistam: Ausiotes pakavok, o tai nušal̃s Mlk. Tokiuos šalčiuos gali nušált i nosė, i rankos, i kojos Mžš. Jam rankos nušãlusios KI9. Nušalę rankos LKGII319(Sv). Tas pirštas greit nušal̃na Erž. Žąsies taukais gerai tept nušalusias vietas LTR(Aln). Kad ... nenušaltų̃ starko snapas ir kojos, bebraidant pali balas LKT304(An). ║ tr. nusišaldyti pažeidžiant paviršių: I nušaláu visas kojas Žeml. Išejo į lauką, ausis tujau nušãlo Ms. Ir aš kartą buvau nušãlęs kojas Krs. Vargšas gaidelis skiauturę nušãlo Trk. Ar tu nušalái ausis, ka nieko negirdi? Klp. 4. intr. nuo šalčio sunykti, žūti: Šalnos užejo, nū̃šalė sodnai Akm. Antpuolė speigas didžiausis, visi medžiai nušãlo Lnk. Nušalo šįryt visi lapai nuo šalnos J. Virkščiai nušãlę KI391. Slyvai nùšalė, nubiro Skdv. Visi gražiejai žiedžiukai nušãlo GrvT59. Agurkai labai greit bijo [šalčio] – nušą̃la Ob. Nùšalė kryklės, lapai nusiraitė, nubyrėjo Stl. ║ tr. šalčiui sunaikinti: Šiąnakt rugius nušãlo J.Jab(Als). Nušalti rugiai Šts. Šalna šalo, žiedužius nušãlo LB30. Nušãlo šalnelė geltonus žiedelius, nupurtė vėjelis žaliuosius lapelius JD25. Aš pasėjau rūtelę po seklyčios langeliu, bijojau, kad nenudžiūtų, šalnelė nenušaltų LTR(VšR). 5. intr. prk. pasidaryti abejingam, nutolti nuo ko: Žmonės nušãlo nuo senelių Rmš. Nušãlo nu tikėjimo Kv. Jo pati buvo nenušalusi, dėl to išlaikė visokių senos gadynės rūbų Lkž. 6. intr. prk. nusigyventi: Ans nėra nušãlęs (turi pinigų) Dr.

nušãlusiai adv.: Teip nušãlusiai (menkai) begyvenąs Šts.

◊ kójas nušálti būti silpnam, nusibaigti: Be duonos valgysi – i kójas nušálsi Yl.

\ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti